Karpiniai iš popieriaus yra savita meno šaka, turinti senas tradicijas. Istorijos šaltinių teigimu popieriaus karpinių menas gimė Rytuose, vėliau jis paplito po visą pasaulį. Kiekviena šalis turi savitas šio meno tradicijas. Lietuvoje popieriaus karpiniais susidomėta XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai suklestėjo XIX a. pab. – XX a. pr. Domėdamiesi interjeru, gražindami buitį retkarčiais pasidairome ir į kitų tautų tradicinę kultūrą. O kaip savo namus dar ne taip senais laikais puošė lietuviai? Sodybos apaugusios medžiais, sodais, įvairiomis tvorelėmis aptverti gėlių darželiai, ažūriniais ornamentais papuoštos, gėlėmis išpieštos langinės ant stogo kraigo puikuojasi žirgeliai, prie namo stovi kryžius ar koplytėlė, o viduje – nepaprasto puošnumo lovatiesėmis uždengtos plačios lovos, prie jų įvairiaspalvės kraičio skrynios ant sienų šventųjų paveikslai….Nuo tam tikro laikotarpio – popieriaus karpiniai, kuriais būdavo papuošiamos lentynėlės, iškarpomos užuolaidos ir pan.
Karpyta visoje Lietuvoje, skyrėsi tik niuansai. Karpyti užtiesalai, knygų lentynų pagražinimai, karpiniai šventųjų paveikslams puošti, paveikslų rėmai, kuriuos dar apkaišydavo spalvotomis gėlėmis.
Rankų darbo karpytos užuolaidos, skirtingai nei ankščiau, nebėra būtinybė. Jomis papuošti langai byloja, kad šiuose namuose gyvena savita ir išskirtinė moteris.
Atgaivinant senąją karpymo meno tradiciją, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras bei Telšių jaunimo etno klubas ,,ČIUČIURUKS“, antrus metus vykdo karpinių konkursą ,,Baltos užuolaidėlės mano miestui“, kurio pagrindinis tikslas – skatinti Telšių rajono bendruomenes domėtis senosiomis popieriaus karpinių tradicijomis bei namų interjero puošyba.
Projektas ,,Baltos užuolaidėlės mano miestui“ startuoja nuo š.m. rugsėjo mėn. ir tęsis iki lapkričio mėn. pabaigos. Keturiolika Telšių rajono menininkų, bendruomenių, mokyklos atstovų karpė užuolaidėles, kuriomis pasipuošė Telšių miesto senamiesčio kultūros paveldo pastato langai. Tai tarsi simbolinė dovana miestui, kuris visus metus buvo tituluojamas Lietuvos kultūros sostine.
Projektui buvo atrinkta 12 menininkių, tačiau įpusėjus projektui prie jų prisijungė dar dvi moterys, kurios pagal profesijas ir pomėgius yra labai skirtingos, susipažinkite: Ieva Balčiūtė, Telšių dailės mokyklos mokinė; Solveiga Šiškauskienė, Telšių dailės mokyklos mokytoja; Jurga Stulpinienė, Telšių ,,Germanto“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja; Vaida Gedmantienė, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos pradinių klasių mokytoja; Aušra Misiūrienė, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro dailininkė; Sigita Dacienė, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė; Rita Sadauskienė, Viešvėnų pagrindinės mokyklos mokytoja; Dainora Macevičienė, Kaunatavos pagrindinės mokyklos mokytoja; Jurga Nagienė, Danutė Zaveckienė, Dalia Kušeliauskienė – Telšių lopšelio/darželio ,,Eglutė“ auklėtojos; Jadvyga Mačiūnienė, tautodailininkė; Nomeda Statkienė, Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija. Taip pat turime vieną komandinį darbą, kurį puikiai atliko Janapolės pagrindinės mokyklos moksleivės, mokytojas Valdas Kubilius.
Šiuo metu yra papuošti 10 kultūros paveldo pastatų langai –
,,Šeimos centras“ A. Kojelės IĮ,bei ,,Euro vaistinė“ ( Respublikos g. 39)
Vyrų kirpykla (Respublikos g. 37)
Kavinė ,,Pitlius“ (Respublikos g. 4)
Kavinė ,,Senamiestis“ (Turgaus g. 11)
Telšių miesto seniūnija (Turgaus g. 7)
Žemaitijos turizmo informacijos centras (Turgaus g. 21)
Europos informacijos centras (Turgaus g. 21)
Svečių namai ,,Pas Stefą“ (Respublikos g. 49)
Kepyklėlė ,,Prezo“ (Turgaus g. 19A)
Parduotuvė ,,Puošmena“ (Respublikos g. 4)
Anot pateikėjų, žmonės kiek galėdami stengdavosi, kad namuose būtų švaru ir gražu. Karpinius jie laikė pasididžiavimo vertais rankdarbiais. Nors kartais pripažindavo, kad karpiniai tapo nebetinkantys gyvenimui, nes popierius dažnai plyšta, be to, yra ir gražesnių meninių dirbinių, vis dėlto juos laikė pagarbos vertu papuošalu (nors pateikėjų liudijimuose yra išlikusi ir kitokia nuomonė – kad karpė tik prasčiokai). Šių dienų karpymo tradicija, be abejo, yra pakitusi, įgavusi naujų formų – ji dabar gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka.
Projekto autorė ir iniciatorė Rita Macijauskienė šiuo projektu nori parodyti perėjimą iš vienos epochos į kitą, taip pat priminti tai, ko jau nebėra mūsų kasdieninėje buityje, nes pastarųjų karpinių meno kūryba rodo išaugusį šios meno šakos profesionalumą. Santykis su tautodaile po truputį vis nyksta ir tai natūralu, tačiau kiek dar įmanoma šiame projekte skatinome laikytis tradicinių ornamentų segmentų, kurie atskleidžia etninio dekoro pobūdį, subtilų tautos skonį.
