Žemaičių tradicinio etnomuzikavimo kūrybinėse dirbtuvėse ,,KUMYKŠTIELIS“ dūzgė ir maži, ir dideli

liepos 10, 2018

Kūrybinės dirbtuvės skatina kultūros prieinamumą ir raiškos įvairovę vaikams ir jaunimui norinčiam prisiliesti prie tradicinės kultūros lobių, siekiančiam išsaugoti savo tapatumą, žemaitišką išskirtinumą, etninio paveldo tradicijų saugojimą bei perimamumą. Regionuose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas to krašto folklorui. Etninis dainavimas, muzikavimas pagal svarbą prilygsta kalbėjimui gimtąja kalba (tarme ar šnekta). Žemaitijos instrumentinio muzikavimo tradicija, be visai Lietuvai įprastų bruožų, pasižymi ir tik šiam regionui būdingais lokaliniais savitumais. Žemaitiją galima pavadinti kolektyvinio muzikavimo regionu – tai viena iš svarbiausių Žemaitijos ne tik instrumentinės, bet ir vokalinės tradicijos savitumų. Ir nors ansamblinis muzikavimas XX a. buvo populiarus visoje Lietuvoje, tačiau Žemaitija išsiskyrė šios tradicijos senumu, ryškumu ir įvairove.  Gyvuojanti žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija palaikoma vyresniosios kartos muzikantų, todėl būtina šią tradiciją gaivinti, puoselėti ir perduoti jaunajai kartai. Pagrindinė projekto ašis – tradicinio folkloro palikimas.

Žemaičių tradicinio etnomuzikavimo kūrybinėse dirbtuvėse ,,Kūmykštielis – 2018“, kurie kaip ir kasmet vyksta Plateliuose (Plungės r.), dūzgė vaikai ir jaunimas, kurie turi didelį norą muzikuoti. Eilę metų vykstantis projektas išugdė būrį tradicinės muzikos puoselėtojų, kurie sėkmingai muzikuoja įvairiuose Žemaitijos vaikų ir jaunimo folkloro ansambliuose tarp kurių ir Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ,,ČIUČIURUKS“.  Penkias dienas intensyviose etnomuzikavimo dirbtuvėse veikė tradicinio muzikavimo – smuiku, armonika, bandonija, koncertina, devynstygėmis kanklėmis, cimbolais, ratukine ryla, lumzdeliais, lūpinėmis armonikėlėmis, basedla – mokymų darbo grupės. Juos mokė nagingi ir talentingi meistrai, muzikologai, tautodailės kūrėjai, iš kurių yra ko pasimokyti, kuriuos įdomu stebėti, su kuriais nenuobodu kalbėti ir žingeidu klausinėti tai – dr. doc. Gaila Kirdienė – smuikininkė, vienintelė Lietuvoje tradicinio smuikavimo tyrinėtoja, daugelio monografijų ir knygų sudarytoja; Arvydas Kirda – bandonininkas, Vilniaus miesto ,,Ritingo“ folkloro ansamblio vadovas; Diana Šeduikienė – Palangos miesto vaikų laisvalaikio centro folkloro ansamblio ,,Kikilis“ vadovė, cimbolų grojimo meistrė, Vilius Marma –  Kauno r. Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblio ,,Serbentėlė“ vadovas, bandonijos grojimo virtuozas, ratukinės rylos tradicinio grojimo mokytojas. Didėjant kursų dalyvių skaičiui bei jų užimtumui ir poreikiams veikė tradicinių amatų mokymai, kuriuose Žemaitijos tautodailininkės Solveiga Šiškauskienė, Jadvyga Mačiūnienė, Raimonda Ramančiauskienė, Daiva Vaškienė mokė tradicinių amatų įgūdžių (tapybos ant drobės, akmenėlių, marškinėlių, įvairių dirbinių, muzikos instrumentų – švilpynių gamybos iš beržo tošės, žvakių liejimo ir t.t.). Dvi dienos, Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre, buvo skirtos įvairioms edukacijoms. Kiekviena diena – nauja patirtis, nauji kūrybiniai įspūdžiai. Vaikai ir jaunimas ne tik muzikavo, bet daug smagių ir turiningų akimirkų praleido bendraamžių būryje pažindami vienas kitą vakarais žaidžiant tradicinį lauko žaidimą ,,Kyla“.

Projekto rezultatas – ,,ištransliuota“ geroji patirtis pasklis po Žemaitijos regioną subrandinusi dar vieną būrelį jaunų žmonių, kuriems tradicijos tąsa ne tik saviraiška, pomėgis, bet ir gyvenimo būdas, saugant žemaičių kultūrinę tapatybę. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.